Fiberskopas

Pluošto endoskopo sistema susideda iš dviejų dalių: endoskopo korpuso ir šaltos šviesos šaltinio. Lęšio korpuse yra du optinių skaidulų pluoštai: vienas vadinamas šviesos pluoštu, kuris naudojamas šalto šviesos šaltinio generuojamai šviesai perduoti į stebimo objekto paviršių. Apšviestas stebimo objekto paviršius; kitas vadinamas vaizdo pluoštu, kurio tikslas yra iš eilės išdėstyti dešimtis tūkstančių mažesnio nei 1 mikrono skersmens optinių skaidulų, vienas galas nukreiptas į okuliarą, o kitas galas nukreiptas į stebimą. objektas per objektyvo lęšį Paviršiuje gydytojas per okuliarą labai intuityviai mato organo paviršių, o tai patogu laiku ir tiksliai diagnozuoti ligą. Pavyzdžiui, endoskopuotojas gali apžiūrėti skrandžio opas ar navikus ir pagal tai nustatyti geriausią gydymo planą.

Skaidulų pluoštas, perduodantis vaizdą, yra pagrindinė pluošto endoskopo dalis. Jį sudaro dešimtys tūkstančių itin smulkaus stiklo pluošto. Pagal optinio visiško atspindžio principą visi stiklo pluoštai turi būti padengti mažesnio lūžio rodiklio plėvele. Garantuojama, kad visa vidinio šerdies pluošto skleidžiama šviesa gali būti visiškai atspindėta. Vieno pluošto perdavimas gali sukurti tik vieną šviesos tašką. Norint pamatyti vaizdą, į ryšulius reikia surinkti daug pluoštų. Jei vaizdas turi būti perduotas į kitą galą, kad susidarytų toks pat vaizdas, kiekvienas pluoštas turi būti savo padėtyje. Abu galai yra išdėstyti toje pačioje padėtyje, kuri vadinama kreipiančiąja sija. Fiberskopai paprastai turi du stiklo pluošto vamzdelius, pro kuriuos šviesa patenka į kūną, o gydytojas žiūri pro kitą vamzdelį arba per kamerą. 1981 metais buvo sėkmingai sukurta endoskopinio ultragarso technologija. Ši nauja plėtra, kuri sujungia pažangias ultragarso technologijas su endoskopija, labai padidino ligų diagnozavimo tikslumą. Šią operaciją galima atlikti endoskopu ir lazeriu. Endoskopo optinis pluoštas gali perduoti lazerio spindulį, kad būtų galima kauterinti ataugas ar navikus ir užsandarinti kraujuojančias kraujagysles.